|
|
SIETLAS, JAV. 1998 m. liepos 30
d. - rugpjūčio 3 d. |
|
Ketvirtadienis, 1998.07.30 22:10:21 |
Mes jau Sietle, ruošiamės antrajai nakčiai čia.
Dabar bandome gauti mero įrašą TAIKOS JUOSTOJE ir pasikviesti keletą valdžios
atstovų, kad paskelbtų TAIKOS ŽYGIO atidarymą Sietle. Renginys vyksta
"decentralizuotai", kaip čia sakoma. Taigi mes tikimės, kad keletas telefono
ir fakso skambučių padės šiek tiek pasireklamuoti ir atkreipti dėmesį.
Aplankėme Trejybės Bažnyčia, kur galėsime nakvoti, jei atvyks daugiau žmonių. O aš
įsitikinęs, kad bus daugiau. Šiandien atvyko vienas vokietis ir vienas turkas. Bent jau
mes, lietuviai, nebūsime vieninteliai dviratininkai.
Su savimi turime daugybę techninės įrangos: du personalinius kompiuterius ir
"Palmtop'ą". Esame pasirašę sutartį su įmone, kuri davė įrangą mūsų
esamai vietai nustatyti. Per Internet tinklą siųsime savo koordinates į Vilnių, kur
mūsų kelias bus žymimas žemėlapyje.
(Sigitas, Lietuva)
|
|
Sekmadienis, 1998.08.02 10:30:39 |
Nėra pakankamai laiko aprašyti viskam, kas vyksta aplink mus. Mes vis dar turime
sutvarkyti daugybę dalykų, deja, nėra pakankamai rankų mums padėti. Dabar mes esame
šeši dviratininkai: 4 lietuviai, 1 turkas ir vienas rusas. Pirmadienį iš Vokietijos
atvyksta Gunter'is, antradienį - Oliver'is, o trečiadienį - Chistoph'as. Slawek'as iš
Lenkijos žada būti rugpjūčio 8 d. Neturime paskutiniųjų žinių iš Ganos ir Irano.
Kai kurie žmonės prisijungs Sietle ir mins pedalus trumpą atstumą.
Nusipirkome automobilį-furgoną ir tikriausiai rytoj bandysiu testuoti įrangą. Čia
Sietle gražu. Mes apsistoję pas mano draugę Pat, kuri mums daug padeda.
(Sigitas, Lietuva)
|
|
Pirmadienis, 1998.08.03 14:25:12 |
Bandome surengti sau atsisveikinimo ceremoniją Sietlo centre. Sekmadienį apsilankėme
restorane, kurio savininkas turkas. Vienas iš mūsų komandos narių, Ahmet'as, yra
turkas, jis ir pasirūpino šiais pusryčiais.
Labai džiaugiamės nusipirktu furgonu. Bandau surūšiuoti susimaišiusius TAIKOS ŽYGIO
dokumentus.
(Goda, Lietuva)
|
|
Penktadienis, 1998.08.07 16:39:33 |
Grupė sulaukė iškilmingo sutikimo Sietle, keliautojams pradėjus rinktis nuo liepos 29
d. Lietuvių bendruomenė čia pradėjo kaupti lėšas ir rengti sutikimus žygeiviams.
Turkų bendruomenė surengė nuostabius pusryčius vietiniame restorane, o Tarptautinis
Dviratininkų Klubas suruošė didelį "barbecue".
Dviratininkai nusipirko panaudotą raudoną mikroautobusą, kuris veš įrangą ir bet
kurį dviratininką, kuriam prireiktų poilsio. Jie apsistojo kartu vietinėje
bažnyčioje, Trejybės parapijoje, ir sulaukė labdaros - maisto produktų iš vietinės
"Triftway" parduotuvės ir "Tully" kavinės.
Taikos žygis prasidėjo pagal grafiką ketvirtadienį, rugpjūčio 6 d. (Hirosimos
diena), ceremonija Westlake parke Sietlo centre. Tarptautinis Dviratininkų Fondas
suorganizavo kalbų ir muzikos programą, kurioje dalyvavo ir atstovas iš miesto merijos.
Po trumpos kelionės per miestą, Taikos žygeiviai sėdo į keltą, kuris nuplukdė juos
į Olimpinį pusiasalį, kur jie ir pradėjo savo kelionę aplink pasaulį.
(Pat Radin, JAV)
|
|
Penktadienis, 1998.08.07 23:49 |
Didžiąją laiko dalį visi sunkiai dirbo, todėl mes trumpai pailsėjome Sietlo
papludimyje (Alki Beach), žiūrėdami į besileidžiančią saulę.
(Pat)
|
|
Centrinis OREGONAS, JAV |
Ketvirtadienis, 1998.08.13 |
Taikos žygeiviai jau savaitę yra kelyje. Jie
keliauja iš Sietlo į pietus, palikę Vašingtono valstiją, šiuo metu besidžiaugiantys
saulėtu oru centriniame Origone, kur jie numynė pavėjui 100 km per nuostabias smėlio
kopas ir pušynus. San Franciską žygeiviai turėtų pasiekti rugpjūčio 26 d. Visas
kelias iki jo eina pakrante. Nesitikima jokio lietaus, nes vakarinėje JAV dalyje sausa
visą vasarą (bet labai lietinga žiemą).
Vakar prie keliautojų prisijungė lenkų dviratininkas, Slawek'as Platek'as, kuris
negalėjo atvykti anksčiau dėl vizos vėlavimo.
(Pat Radin, Sietlas, Vašingtono valstija, JAV)
|
|
Brookings, OREGONAS, JAV |
Pirmadienis, 1998.08.17 |
Mes puikiai leidžiame laiką - važiuojame dviračiais, gaminamės valgį, kalbamės.
Viskas labai skiriasi nuo mūsų pernykščio parengiamojo žygio per Europą. Bet labai
sunku bendrauti elektroniniu paštu ir per internetą, jokių lengvatų.
Šiandien švenčiame pirmąjį tūkstantį nuo Sietlo nuvažiuotų kilometrų ir rytoj
pasieksime Kalifornija, viliamės būti San Franciske rugpjūčio 26 d.
Važiuojame be paliavos. Labai padeda mikroautobusas - juo vežamas mūsų bagažas, jis
mums ne tik palengvina gyvenimą, bet ir suteikia galimybę pavargusiam ar
susirgusiam dviratininkui pailsėti bei pasveikti, taip pat yra nepakeičiamas perkant.
Šiandien Gunter'is ir aš ilsėjomės ir keliavome automobiliu. Tie, kas keliauja
mašina, paprastai turi pirkti maistą, tiems kurie gamins valgį, taip pat pasiekti
stovyklavietę prieš atvykstant kitiems, sumokėti stovyklavimo mokestį. Kiekvieną
savaitę susumuojame savo išlaidas ir daliname jas iš dešimties. Mokėjimo diena visada
sunkiausia; mes ilgai diskutuojame, ginčijamės, kartais netgi šaukiame. Bet po to
sėdame ant dviračių, nusileidžiame penkis kilometrus nuo kalvų ir vėl pamirštame
visus rūpesčius ir nerimus.
Šiandien superkant maistą, nutiko linksmas dalykas: įsidėjome kažkiek pagrindinio
maisto ir paklausėme, ar negalėtume pašnekėti su paduotuvės valdytoju. Paaiškinome,
kad keliaujame pusantrų metų trukmės Taikos žygį ir pasiteiravome, gal jis gali
išskirti mums kokio nors maisto, kurį sunku realizuoti. Po minutės viršininkas
sugrįžo nešinas didele dėže pilna daržovių. Gunter's meldėsi, dėkodamas Dievui ir
parduotuvės valdytojui, o aš buvau laiminga.
Kai atvykome, ištraukiau mūsų vėliavą, žemėlapį, rodantį kelionės maršrutą,
parduodamus marškinėlius, Internet puslapio adresą, Taikos juostą, kad žmonės
galėtų paskaityti. Po kelių minučių pradėjo eiti žmonės, klausinėdami apie Taikos
žygį. Kalbant su šiais žmonėmis, man kilo puiki mintis - važiavimas dviračiais
nesukuria jokios grėsmės ar pavojaus, važiavimas dviračiais ir bendravimas su
žmonėmis yra taika. O mes to ir siekiame.
(Goda)
|
|
Crescent City,
KALIFORNIJA, JAV |
|
Antradienis, 1998.08.18 |
Vakar atšventėme pirmąjį tūkstantį pravažiuotų kilometrų ir šiandien
(vidurdienį) pasieksime Kaliforniją, kur galėsime paplaukioti Ramiajame vandenyne.
Šiandien ryte temperatūra yra 15 °C, naktį turėjau apsivilkti dvejus megztinius ir
apsimauti šiltas kojines, nors prieš tai visą dieną prakaitavome, ypatingai kildami į
penkis kilometrus besidriekiančius kalnus.
Sulaukiame nemažai susidomėjimo iš vietinių gyventojų. Kiekvieną dieną įsmeigiame
savo vėliavą, iškeliame žemėlapį, marškinėlius ir Taikos juostą, kad žmonės
matytų. Jie prieina, kalba ir daug ko klausinėja. Daugelis norėtų prisijungti,
ypatingai Europoje.
Oras nuostabus! Ir saulė šviečia ir vėjas pučia į nugaras. Kol kas jokių
nelaimingų atsitikimų. Puikūs vandenyno vaizdai ir labai draugiški ir paslaugūs
amerikiečiai. Jie padeda mums užsivesti mūsų automobilį ryte, jei nusėda
akumuliatorius, duoda mums karšto vandens, jei mūsų šildytuvas neveikia arba dovanoja
kokio nors maisto, jei gali, arba tiesiog prieina ir teiraujasi - kas yra tas Taikos
žygis?
Bandome pasiskirstyti kai kurias pareigas - virimą, plovimą, rūpinimąsi autobusiuku.
Tikimės būti San Franciske rugpjūčio 26 d.
(Goda)
|
|
Eureka, KALIFORNIJA, JAV |
|
Šeštadienis, 1998.08.22 |
Gauta iš Pat Radin, Sietlas, JAV.
Meškos! Štai kas kėlė nerimą Taikos žygio dalyviams paskutiniąsias
dvi naktis, kurias jie praleido stovyklaudami šalia Kalifornijos pakrantės aukštų,
tamsių raudonmedžių miškuose.
Stovyklos zonoje buvo sunkiųjų metalų konteineriai, juose dviratininkams
buvo patarta laikyti savo maisto atsargas. Kalifornijos rudosios meškos yra labai
protingos ir jos gana greitai suprato, jog kur yra stovyklautojų, ten yra ir gero maisto.
Jos labai stiprios, todėl gali net išplėšti mašinos duris, jei viduje užuodžia
maistą. Tačiau, paprastai, šios meškos nėra piktos ir stengiasi vengti žmonių - jos
nori tik maisto.
Nepaisant kai kurių jautresnių miegalių (juos gąsdino meškos), pasak telefono
skambučio iš Sigito penktadienio vakarą (rugpjūčio 21 d.), mūsų draugai šauniai
keliauja pakrante. Oras yra puikus, o gervuogės - prinokusios, todėl pakeliui galima
gardžiuotis uogomis. Keliautojai trečiadienį pravažiavo Eureką ir po kelių dienų
tikisi pasiekti San Franciską - pagaliau jie galės laisvai prisijungti prie interneto.
|
|
San Diego, KALIFORNIJA, JAV |
|
Ketvirtadienis, 1998.09.03 |
Gauta iš Pat Radin, Sietlas, JAV.
Rugsėjo 3 d. paskambino Sigitas iš San Diego. Jis pranešė, kad grupė
kaip tik ruošiasi kirsti Meksikos sieną. Nuo jos žygeiviai planuoja keliauti į
pietryčius per dykumą - manoma, kad temperatūra tuo metu pasieks 50 laipsnių Celsijaus
- link Hermosillo, kur jų laukia daugiau žurnalistų ir ceremonijų.
Kalifornijoje, keliautojai kirto Auksinių Vartų tiltą ir pasiekė San Franciską, kaip
ir buvo numatyta pagal tvarkaraštį. Šiltai sutikti lietuvių bendruomenės, Taikos
žygeiviai šiame mieste praleido kelias dienas ir prieš tolesnę kelionę į pietus
sutvarkė kai kuriuos reikalus.
|
|
Gauta iš Oliver
Stephan, San Diego, JAV.
Sveiki, skaitytojai, aš esu Oli iš Vokietijos ir tai mano pirmas laiškas skirtas
Internet lankytojams, todėl prašyčiau nekreipti dėmesio į mano klaidas.
Užtrukome mažiau kaip mėnesį kelionei per JAV. Mūsų laimei, visi esame sveiki ir
dažniausiai laimingi. Pamatėme nuostabę vietovę - Ramiojo vandenyno pakrantę nuo
šiaurinės iki pietinės dalies. Aš mėgavausi kiekviena kelionės dviračiu diena. Mano dviratis jau beveik 8 metų senumo ir vis dar
"geros formos". Tik vieną kartą reikėjo pakeisti galinį ratą, nes dėl
smarkaus stabdymo sulūžo ratlankis. Esu nuvažiavęs daugybę kilometrų, tačiau
niekada neteko girdėti nieko panašaus į tai, kas nutiko mano galiniam ratui. Bet ką
gi, jis vėl tvarkoje.
Šiuo metu važiuojame devyniese, Dennis ir Ignas atsiskyrė. Ignas turėjo grįžti
tęsti studijas atgal į Vankuverį, o Dennis nusprendė keliauti vienas, nes jam buvo per
sunku važiuoti tokią didelį atstumą kiekvieną dieną.
Dabar esame apsistoję lenkų bažnyčioje, kuri yra Grand Avenue, San Diege. Aplankėme
daug lietuvių ir lenkų bendruomenių. Dėkui visoms.
Keli žodžiai apie grupę. Kaip ir visur, kur žmonės skirtingai mąsto, iškyla
didesnių ar mažesnių problemų. Tačiau niekas ir nežadėjo, kad tai bus
pasilinksminimas. Būtent dėl to mes ir važiuojame - dėl TOLERANCIJOS - tai neturi
būti vien tik žodis, visi žmonės turi tai PATIRTI, tik tada nebus karų ir žemės
teršimo, tik tada visi galės labiau mėgautis gyvenimu.
Ačiū, kad perskaitėte mano filosofijas, keliausiu į miestą pasilinksminti.
|
|
ATGAL
|