M E K S I K A



JAV-Meksikos siena


1998.09.10

Meksikos dykuma

1998.09.12

Mazatlan, Meksika

1998.09.15

Nairita, Meksika

1998.09.20

Toluca, Meksika

1998.09.24

Kažkur Meksikoje

1998.09.29

Mechikas, Meksika

1998.10.02

Tehuantepeco, Meksika

1998.10.03


   
ATGAL


JAV-Meksikos siena

Gauta 1998.09.10


Edvardo įspūdžiai:

Lygiai mėnesį trukusi kelionė nuostabiosios Amerikos keliais pasibaigė. Dar gražesnė ir malonesnė ji pasidarė įvažiavus į Meksiką – antrąją mūsų Taikos žygio šalį.

Ta pati gamta, saulė ir dangus. Ir visų maitintoja žemė – ta pati. O pasauliai – du. Jėzau, kokie jie nepalyginami.

Vos spėjom pervažiuoti JAV – Meksikos siena, mus apspito pulkai apdriskusių, murzinų vaikų su tuščiais coca-cola indeliais ištiestose į mus rankutėse: ”Money, money, money!” (pinigų!). Šaligatviuose begalė praeivių. Mus pamatę šaukia nesuprantama kalba, bet viskas aišku: ”Pirk, pirk, pirk!”. Turto, prekių, suvenyrų – kalnai. Žmonių – minios. O jau vaikų vaikų! Motinoms ant rankų, ant pečių, kuprinėse, vedžiojamų už rankyčių ir savarankiškai ropinėjančių. “Money, money, money!”. Gediminas paduoda duonos kepaliuką. Mažyliai bematant jį sutvarko. Ir dar su tokiu pasigardžiavimu.

Kempingų nėra. Nakvojame viešbuty. Šitiek tarakonų dar niekur nebuvome matę. Angliškai Meksikoje beveik niekas nekalba. Klausk neklausęs – neatsakys. Nekenčia amerikiečių, kad anie turtingi. Amerikiečiams Meksika siauba kelia, žodis “meksikonas” keiksmažodžiui prilygsta. Meksikiečiai už tai keršija. Keršija ne tik žmonės. Pati Meksikos gamta nusistačiusi prieš amerikiečius (beje, amerikiečiais Meksikoje laikomi visi baltieji). Amerikos lietuviai mus prigąsdino: “Kas beatvyktų į Meksiką, būtinai susirgs. Siaubinga liga – viduriavimu. Bėga pro visus galus – burną, nosį ir iš akių. Su nežmoniškais pilvo skausmais. Ir niekas nepadės. Norisi tik vieno – numirti. Negalima gerti nevirinto vandens, negalima net vaisių plauti nevirintu vandeniu. Visur pilna vagių, slankioja ginkluotos gaujos. Apiplėš, atims dviračius, daiktus. Policija neieškos, ji kartu su vagimis. Visi pareigūnai korumpuoti, visur –
mafija. Įstatymai absurdiški.

Tą tai ir mes spėjome pajusti. Vidury kelio šlagbaumas. Už įvažiavimą į “zoną” (savivaldybės teritorija 200 km spinduliu) amerikiečiams reikia palikti automobilio vertės užstatą. Mūsiškį jie įvertino 3.5 tūkstančio dolerių. Grižtant į Ameriką gražins.
    - Bet mes juk į Ameriką negrišim.
    - Tai ir užstato niekas neatiduos.
Įrodyti, kad mes ne kupranugariai, nepavyko. Po 12 valandų trukusio aiškinimosi, užstatą mažinant ir mažinant pavyko nuderėti iki 250$. Bet mums ir tiek per daug. “Zoną” teko apvažiuoti per ... JAV. Vėl pasienio formalumai, vėl muitinės, vėl kontrolė: Meksikos-JAV, JAV-Meksikos. Bet valstybinio reketo – 250$ meksikonai iš mūsų negavo.

Edvardas Žižys


MEKSIKOS DYKUMA

Gauta 1998.09.12


Važiuojame paskutinius kilometrus per Meksikos dykumą. Iš pradžių ji pasirodė labai gąsdinDykuma Meksikojeanti, už autobuso lango tykojo mirtis - pykinantis ir smegenis tirpdantis karštis (45 laipsniai celsijaus), kaktusai didesni už žmogų ir smėlis, su kur nekur kyšojanciais krūmokšniais. Gerai, kad dar užteko proto per ją nevažiuoti dviračiu. Nežiūrint to, čia mums vis viena labai karšta, visą laiką esame šlapi. Kasdien nuvažiuojame po 110 km. Stengiamės pradėti kelionę kuo ankščiau, keliamės 4 val. ryto, išvažiuojame 5:30 ir taip iki 13 val. Mus čia myli ir labai domisi. Meksikiečiai vyrai sako komplimentus, o Meksikietiški pietūsvokiečiai akių neatitraukia nuo moterų. Mes meksikiečiams egzotika. Mums pypsina, moja, šaukia, apie mus rašo vietinė spauda. Miegame viešbučiuose (nemokamai, valgome taip pat nemokamai iki soties). Tik va su kontaktais ne kaip. Bandau pildyti spragas. Siunčiu mūsų pavėluota "press release". Laiko sau turime nepaprastai mažai. Jei tarpusavyje susėdame ir pasišnekame, ką darysime rytoj - jau neblogai. Bandome vykdyti savo misiją - šiandien Novojoa centre bendravome su vietiniais žmonėmis, juos dieną per radiją pakvietėme ateiti čia, iškabinome plakatus, nuotraukas, dalinome bukletus. Važiuojame be avarijų ir blogų nutikimų. Visų viduriai kieti. Juokiuosi, tai rašydama.

Goda


Mazatlan, MEKSIKA

Gauta 1998.09.15


Nepriklausomybės diena, MeksikasŠiandien ruošiamės švęsti Meksikos Nepriklausomybės dieną. Žmonės čia sako - daug tekilos, dainų ir šokių šia proga. Deja, nejaučiu didelio noro švęsti, man bloga nuo visko: per didelio greičio, alinančio karščio, trumpo poilsio, sunkaus maisto. Smarkiai karščiuoju, viduriuoju, viliuosi greitai pasveikti.

Vakar lijo. Išėjus į lauką, jautiesi kaip pirtį, viskas limpa prie kūno ir nesinori nieko, išskyrus vėsios vietelės, kur mažiau drėgmės. Nežinau, kiek dar galėsiu tai ištverti, nors žmonės ir labai vaišingi bei draugiški.

Vietinis laikraštis "El Debate" šįryt išspausdino straipsnį apie mus. Rytoj vis dar ilsėsimės šiame jauname pakrantės kurorte. Norisi parašyti daugiau apie Meksiką.

Daug linkėjimų ir drėgnų meksikietiškų bučinių,

Goda


Nairita, MEKSIKA

Gauta 1998.09.20


Nuvažiavus 900 km automobiliu Hermosillo mieste mūsų laukė...
Meksikos valdžia iš anksto pasirūpino, kad Taikos žygis per garbingą Actekų žemę vyktų aukščiausiu lygiu:
- važiuojame visą laiką policijos ir uniformuotų motociklininkų lydimi;
- nakvynių vietos suplanuotos iš anksto: pradedant sporto salėmis, kultūros namais, ir baigiant puikiais viešbučiais, kartais net aukščiausios klasės;
- vakarieniaujame restoranuose, kartais ir prabangiuose, dažniausiai nemokamai. Nemokami kartais būna ir pusryčiai, net ir pietūs;
- mus sutinka ir išlydi, kaip įžymybes.
Šitaip mes buvome pristatyti ir Guaymo visuomenei. Taikos juostoje pasirašė miesto prezidentė.
Ir visur mus lydi nuotaikingos, bene visame pasaulyje pamėgtos, nuostabios meksikiečių melodijos, emocionalūs šokiai, besišypsantys ir laimingi žmonių veidai – jaunų, senų ir vaikučių. Mums, deja, šypsotis ir linksmintis laiko ne tiek jau daug. Miegot be dvyliktos – pirmos nenueisi. O ketvirta valandą nakties jau kelk. Penkta – ant dviračių. Pradedame važiuoti visiškoje tamsoje. Mat diena – nežmoniški karščiai. Virš 40 laipsnių pavėsyje. Bet kur gi tu, žmogau, rasi ta pavėsį, jei keliai driekiasi per karščio nualinta dykuma. Pakely – jokio pastato, jokio medelio. Degalinės, ir tos netankiau kaip kas 100 km. Atstumai – nežmoniški. Vietoje planuotų 80 km, kasdien nuvažiuojame vidutiniškai po 129, rekordas – 168 km per dieną (naktį). Greičiai didžiuliai. Stabteli tik pietums.: bananai, mango, pomidorai… Skubam ir skubam. Vėluot nevalia. Nustatytu laiku mūsų laukia: šefai, apsauga, dviračių mėgėjai. Susitikimai išreklamuoti: afišomis, per laikraščius, vietos radiją, televiziją. Bene kasdien po laikraščių antraštėmis – spalvotos mūsų fotografijos. Och ta Meksika, Meksika!

Edvardas


Toluca, MEKSIKA

Gauta 1998.09.24


Šiandien 50 žygio diena, iš viso jau nuvažiavome 3528 km, kartu su pervažiavimais - 5746 km. Rytoj jau būsime Mechiko mieste.

Kasdien į Hnit-Baltic siunčiu tokią informaciją kartu su koordinatėmis:

    Rugsėjo 24 d., 50 žygio diena;
    Maravatio - Toluca
    Nuvažiuota: 137 km, vid. greitis: 21.1 km/h, laikas 6:30, maksimalus greitis: 56 km/h, temperatūra: 17 laipsnių Celsijaus (6 h 30 min)
    Rytdienos maršrutas: Toluca - Mechikas (apie 60 km)
   Viso nuvažiuota dviračiais 3528 km, kartu su pervažiavimais - 5746 km.

Sigitas


Kažkur Meksikoje

Gauta 1998.09.29


Mokiniai, MeksikaMūsų tvarkaraštis Meksikoje labai suspaustas. Flor (Meksikos koordinatorė) suorganizavo visą kelią per savo šalį. Mums nereikia mokėti nei už viešbučius, nei už maistą, plente mus lydi policija, susitinkame su vaikais mokyklose, žurnalistais spaudos konferencijose.

Beveik kiekvieną dieną Taikos žygis aprašomas vietiniuose laikraščiuose. Vietiniai dviratininkai prisijungia prie mūsų ir vyksta kartu po vieną ar kelias dienas.

Sigitas


Mechikas, MEKSIKA

Gauta 1998.10.02


Mūsų grupė trumpam išsiskyrė. Buvo pavogti dviejų vokiečių pasai ir pinigai, todėl jiedu ir Gunteris nusprendė pasilikti Meksiko mieste. Oliveris nusprendė pavažiuoti vienas, kad galėtų truputį atsipūsti. Turėtume susitikti spalio 5-6 d. Gvatemaloje. Taigi tikroji Taikos žygio grupė dabar mažesnė, aš jaučiuosi draugiškesnė ir atviresnė aplink mane vykstantiems dalykams. Mes dabar daugiau ilsimės.

Aš pasiekiau keletą rekordų savo dviratininkės karjeroje: važiavau į ilgiausią pakalnę savo gyvenime - 20-25 km ir tą pačią dieną nuvažiavau ilgiausią distanciją - 150 km. Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi savimi!

Aplankėme keletą mokyklų Meksikoje. Vaikai buvo labai laimingi, rinko autografus. Apskritai žmonės čia labai atviri ir nuoširdūs. Kelionė vyksta sklandžiai.

Goda


Tehuantepeco, MEKSIKA

Gauta 1998.10.03


Vaikai, Chiapas, MeksikaSpalio 3 d., 59 žygio diena, pervažiavimas Tehuantepec - Tuxtla Gutierrez 250 km, temperatūra 8.50 val. buvo +26C. Viso nuvažiuota dviračiais 3730 km, su pervažiavimais 6861 km.

Kadangi iš Chiapas į Guatemala dėl išgriautų kelių planuotu maršrutu nebegalime patekti, tai iš Tehuantepeco šiandien pasukome į Tuxtlą, ir rytoj turėtume pasiekti Guatemalą 190 keliu. Jei pavyks žadame nakvoti Solola, ir ten laukti mūsų draugų vokiečių, kuriems pavogė pasus ir jie buvo pasilikę Mechiko mieste. Tikiuosi iš Solola parašyti apie tolimesnį mūsų maršrutą.

Ūkis šalia aerouosto, Oaxaca, Meksika Vakar mūsų viešnagė Meksikoje pasiekė apogėjų. Mieste mus pasitiko pučiamujų ir būgnų orkestras, miesto salėje valdžios vyrai sveikino Taikos žygį, mergaitės su auksu puoštais tautiniais rūbais palydėjo per miestą į restoraną, kur mums šoko, grojo ir vaišino. Edvardo kamera sukosi be perstojo. Tikimės, kad greitai galėsite visa tai pamatyti televizijoje.

Oaxaca valstijoje vėl karšta, ir viešbučiuose kondicionieriai dirba nesustodami. O kelias vingiuoja per kalnus, vaizdai nuostabūs, tačiau judame labai lėtai. Prireikė visos dienos, kol įveikėme 250 km (su mašina!).

Turbūt Lietuvoje gražus ruduo, o mūsų šiemet nei ruduo, nei žiema neaplankys.


Sigitas



ATGAL