|
|
JAV-Meksikos siena |
|
Gauta 1998.09.10 |
Edvardo įspūdžiai:
Lygiai mėnesį trukusi kelionė nuostabiosios Amerikos keliais pasibaigė. Dar gražesnė
ir malonesnė ji pasidarė įvažiavus į Meksiką antrąją mūsų Taikos žygio
šalį.
Ta pati gamta, saulė ir dangus. Ir visų maitintoja žemė ta pati. O pasauliai
du. Jėzau, kokie jie nepalyginami.
Vos spėjom pervažiuoti JAV Meksikos siena, mus apspito pulkai apdriskusių, murzinų
vaikų su tuščiais coca-cola indeliais ištiestose į mus rankutėse: Money, money,
money! (pinigų!). Šaligatviuose begalė praeivių. Mus pamatę šaukia nesuprantama
kalba, bet viskas aišku: Pirk, pirk, pirk!. Turto, prekių, suvenyrų kalnai.
Žmonių minios. O jau vaikų vaikų! Motinoms ant rankų, ant pečių, kuprinėse,
vedžiojamų už rankyčių ir savarankiškai ropinėjančių. Money, money, money!.
Gediminas paduoda duonos kepaliuką. Mažyliai bematant jį sutvarko. Ir dar su tokiu
pasigardžiavimu.
Kempingų nėra. Nakvojame viešbuty. Šitiek tarakonų dar niekur nebuvome matę.
Angliškai Meksikoje beveik niekas nekalba. Klausk neklausęs neatsakys. Nekenčia
amerikiečių, kad anie turtingi. Amerikiečiams Meksika siauba kelia, žodis
meksikonas keiksmažodžiui prilygsta. Meksikiečiai už tai keršija. Keršija ne
tik žmonės. Pati Meksikos gamta nusistačiusi prieš amerikiečius (beje, amerikiečiais
Meksikoje laikomi visi baltieji). Amerikos lietuviai mus prigąsdino: Kas beatvyktų į
Meksiką, būtinai susirgs. Siaubinga liga viduriavimu. Bėga pro visus galus
burną, nosį ir iš akių. Su nežmoniškais pilvo skausmais. Ir niekas nepadės. Norisi
tik vieno numirti. Negalima gerti nevirinto vandens, negalima net vaisių plauti
nevirintu vandeniu. Visur pilna vagių, slankioja ginkluotos gaujos. Apiplėš, atims
dviračius, daiktus. Policija neieškos, ji kartu su vagimis. Visi pareigūnai korumpuoti,
visur
mafija. Įstatymai absurdiški.
Tą tai ir mes spėjome pajusti. Vidury kelio šlagbaumas. Už įvažiavimą į
zoną (savivaldybės teritorija 200 km spinduliu) amerikiečiams reikia palikti
automobilio vertės užstatą. Mūsiškį jie įvertino 3.5 tūkstančio dolerių.
Grižtant į Ameriką gražins.
- Bet mes juk į Ameriką negrišim.
- Tai ir užstato niekas neatiduos.
Įrodyti, kad mes ne kupranugariai, nepavyko. Po 12 valandų trukusio aiškinimosi,
užstatą mažinant ir mažinant pavyko nuderėti iki 250$. Bet mums ir tiek per daug.
Zoną teko apvažiuoti per ... JAV. Vėl pasienio formalumai, vėl muitinės, vėl
kontrolė: Meksikos-JAV, JAV-Meksikos. Bet valstybinio reketo 250$ meksikonai iš
mūsų negavo.
Edvardas Žižys
|
|
MEKSIKOS DYKUMA |
|
Gauta 1998.09.12 |
Važiuojame paskutinius kilometrus per Meksikos dykumą. Iš pradžių ji pasirodė labai
gąsdinanti, už autobuso lango tykojo mirtis -
pykinantis ir smegenis tirpdantis karštis (45 laipsniai celsijaus), kaktusai didesni už
žmogų ir smėlis, su kur nekur kyšojanciais krūmokšniais. Gerai, kad dar užteko
proto per ją nevažiuoti dviračiu. Nežiūrint to, čia mums vis viena labai karšta,
visą laiką esame šlapi. Kasdien nuvažiuojame po 110 km. Stengiamės pradėti kelionę
kuo ankščiau, keliamės 4 val. ryto, išvažiuojame 5:30 ir taip iki 13 val. Mus čia
myli ir labai domisi. Meksikiečiai vyrai sako komplimentus, o vokiečiai akių neatitraukia nuo moterų. Mes meksikiečiams egzotika. Mums
pypsina, moja, šaukia, apie mus rašo vietinė spauda. Miegame viešbučiuose (nemokamai,
valgome taip pat nemokamai iki soties). Tik va su kontaktais ne kaip. Bandau pildyti
spragas. Siunčiu mūsų pavėluota "press release". Laiko sau turime
nepaprastai mažai. Jei tarpusavyje susėdame ir pasišnekame, ką darysime rytoj - jau
neblogai. Bandome vykdyti savo misiją - šiandien Novojoa centre bendravome su vietiniais
žmonėmis, juos dieną per radiją pakvietėme ateiti čia, iškabinome plakatus,
nuotraukas, dalinome bukletus. Važiuojame be avarijų ir blogų nutikimų. Visų viduriai
kieti. Juokiuosi, tai rašydama.
Goda
|
|
Mazatlan, MEKSIKA |
|
Gauta 1998.09.15 |
Šiandien ruošiamės švęsti Meksikos
Nepriklausomybės dieną. Žmonės čia sako - daug tekilos, dainų ir šokių šia proga.
Deja, nejaučiu didelio noro švęsti, man bloga nuo visko: per didelio greičio,
alinančio karščio, trumpo poilsio, sunkaus maisto. Smarkiai karščiuoju, viduriuoju,
viliuosi greitai pasveikti.
Vakar lijo. Išėjus į lauką, jautiesi kaip pirtį, viskas limpa prie kūno ir nesinori
nieko, išskyrus vėsios vietelės, kur mažiau drėgmės. Nežinau, kiek dar galėsiu tai
ištverti, nors žmonės ir labai vaišingi bei draugiški.
Vietinis laikraštis "El Debate" šįryt išspausdino straipsnį apie mus. Rytoj
vis dar ilsėsimės šiame jauname pakrantės kurorte. Norisi parašyti daugiau apie
Meksiką.
Daug linkėjimų ir drėgnų meksikietiškų bučinių,
Goda
|
|
Nairita, MEKSIKA |
|
Gauta 1998.09.20 |
Nuvažiavus 900 km automobiliu Hermosillo mieste mūsų laukė...
Meksikos valdžia iš anksto pasirūpino, kad Taikos žygis per garbingą Actekų žemę
vyktų aukščiausiu lygiu:
- važiuojame visą laiką policijos ir uniformuotų motociklininkų lydimi;
- nakvynių vietos suplanuotos iš anksto: pradedant sporto salėmis, kultūros namais, ir
baigiant puikiais viešbučiais, kartais net aukščiausios klasės;
- vakarieniaujame restoranuose, kartais ir prabangiuose, dažniausiai nemokamai. Nemokami
kartais būna ir pusryčiai, net ir pietūs;
- mus sutinka ir išlydi, kaip įžymybes.
Šitaip mes buvome pristatyti ir Guaymo visuomenei. Taikos juostoje pasirašė miesto
prezidentė.
Ir visur mus lydi nuotaikingos, bene visame pasaulyje pamėgtos, nuostabios meksikiečių
melodijos, emocionalūs šokiai, besišypsantys ir laimingi žmonių veidai jaunų,
senų ir vaikučių. Mums, deja, šypsotis ir linksmintis laiko ne tiek jau daug. Miegot
be dvyliktos pirmos nenueisi. O ketvirta valandą nakties jau kelk. Penkta ant
dviračių. Pradedame važiuoti visiškoje tamsoje. Mat diena nežmoniški karščiai.
Virš 40 laipsnių pavėsyje. Bet kur gi tu, žmogau, rasi ta pavėsį, jei keliai
driekiasi per karščio nualinta dykuma. Pakely jokio pastato, jokio medelio.
Degalinės, ir tos netankiau kaip kas 100 km. Atstumai nežmoniški. Vietoje planuotų
80 km, kasdien nuvažiuojame vidutiniškai po 129, rekordas 168 km per dieną
(naktį). Greičiai didžiuliai. Stabteli tik pietums.: bananai, mango, pomidorai
Skubam ir skubam. Vėluot nevalia. Nustatytu laiku mūsų laukia: šefai, apsauga,
dviračių mėgėjai. Susitikimai išreklamuoti: afišomis, per laikraščius, vietos
radiją, televiziją. Bene kasdien po laikraščių antraštėmis spalvotos mūsų
fotografijos. Och ta Meksika, Meksika!
Edvardas
|
|
Toluca,
MEKSIKA |
|
Gauta 1998.09.24 |
Šiandien 50 žygio diena, iš viso jau nuvažiavome 3528 km, kartu su pervažiavimais -
5746 km. Rytoj jau būsime Mechiko mieste.
Kasdien į Hnit-Baltic siunčiu tokią informaciją
kartu su koordinatėmis:
Rugsėjo 24 d., 50 žygio diena;
Maravatio - Toluca
Nuvažiuota: 137 km, vid. greitis: 21.1 km/h, laikas 6:30, maksimalus
greitis: 56 km/h, temperatūra: 17 laipsnių Celsijaus (6 h 30 min)
Rytdienos maršrutas: Toluca - Mechikas (apie 60 km)
Viso nuvažiuota dviračiais 3528 km, kartu su pervažiavimais - 5746 km.
Sigitas |
|
Kažkur Meksikoje |
|
Gauta 1998.09.29 |
Mūsų tvarkaraštis Meksikoje
labai suspaustas. Flor (Meksikos koordinatorė) suorganizavo visą kelią per savo šalį.
Mums nereikia mokėti nei už viešbučius, nei už maistą, plente mus lydi policija,
susitinkame su vaikais mokyklose, žurnalistais spaudos konferencijose.
Beveik kiekvieną dieną Taikos žygis aprašomas vietiniuose laikraščiuose. Vietiniai
dviratininkai prisijungia prie mūsų ir vyksta kartu po vieną ar kelias dienas.
Sigitas
|
|
Mechikas, MEKSIKA |
|
Gauta 1998.10.02 |
Mūsų grupė trumpam išsiskyrė. Buvo pavogti dviejų vokiečių pasai ir pinigai,
todėl jiedu ir Gunteris nusprendė pasilikti Meksiko mieste. Oliveris nusprendė
pavažiuoti vienas, kad galėtų truputį atsipūsti. Turėtume susitikti spalio 5-6 d.
Gvatemaloje. Taigi tikroji Taikos žygio grupė dabar mažesnė, aš jaučiuosi
draugiškesnė ir atviresnė aplink mane vykstantiems dalykams. Mes dabar daugiau
ilsimės.
Aš pasiekiau keletą rekordų savo dviratininkės karjeroje: važiavau į ilgiausią
pakalnę savo gyvenime - 20-25 km ir tą pačią dieną nuvažiavau ilgiausią distanciją
- 150 km. Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi savimi!
Aplankėme keletą mokyklų Meksikoje. Vaikai buvo labai laimingi, rinko autografus.
Apskritai žmonės čia labai atviri ir nuoširdūs. Kelionė vyksta sklandžiai.
Goda
|
|
Tehuantepeco, MEKSIKA |
|
Gauta 1998.10.03 |
Spalio 3 d., 59 žygio diena,
pervažiavimas Tehuantepec - Tuxtla Gutierrez 250 km, temperatūra 8.50 val. buvo +26C.
Viso nuvažiuota dviračiais 3730 km, su pervažiavimais 6861 km.
Kadangi iš Chiapas į
Guatemala dėl išgriautų kelių planuotu maršrutu nebegalime patekti, tai iš
Tehuantepeco šiandien pasukome į Tuxtlą, ir rytoj turėtume pasiekti Guatemalą 190
keliu. Jei pavyks žadame nakvoti Solola, ir ten laukti mūsų draugų vokiečių, kuriems
pavogė pasus ir jie buvo pasilikę Mechiko mieste. Tikiuosi iš Solola parašyti apie
tolimesnį mūsų maršrutą.
Vakar mūsų viešnagė Meksikoje pasiekė apogėjų. Mieste mus pasitiko
pučiamujų ir būgnų orkestras, miesto salėje valdžios vyrai sveikino Taikos žygį,
mergaitės su auksu puoštais tautiniais rūbais palydėjo per miestą į restoraną, kur
mums šoko, grojo ir vaišino. Edvardo kamera sukosi be perstojo. Tikimės, kad greitai
galėsite visa tai pamatyti televizijoje.
Oaxaca valstijoje vėl karšta, ir viešbučiuose kondicionieriai dirba nesustodami. O
kelias vingiuoja per kalnus, vaizdai nuostabūs, tačiau judame labai lėtai. Prireikė
visos dienos, kol įveikėme 250 km (su mašina!).
Turbūt Lietuvoje gražus ruduo, o mūsų šiemet nei ruduo, nei žiema neaplankys.
Sigitas
|
|
|
ATGAL
|