Kelionės ir pramogos. 1998 m. Nr. 3.  "Su Taikos misija - į naują tūkstantmetį"


[...] Abejonės keliautojų neišgąsdino


Žinia apie aplink pasaulį rengiamą dviračių žygį Lietuvoje pirmasis sužinojo Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, fizinių mokslų daktaras Sigitas Kučas iš tarptautinės taikos kelionių organizacijos "Servas", kurios veikloje jis dalyvauja. Apie savo ketinimą nedrąsiai prasitaręs žmonai ir sūnui, sulaukė entuziastingo jų pritarimo. O vėliau šią idėją jis pasiūlė apsvarstyti prityrusiam keliautojui ir bendražygiui, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto vyresniajam moksliniam bendradarbiui Edvardui Žižiui. Šis, naktį pamąstęs, nusprendė, kad geresnės progos įgyvendinti vaikystės svajonę nebus. Į žygį buvo priimti dar du pasisiūlę lietuviai - vilnietė filologė Goda Čiplytė ir klaipėdietis istorikas Gediminas Vasiliauskas.

Pernai lietuviai ištvermingai atlaikė paruošiamąjį žygį po Vakarų Europą, per 25 dienas numynę 2500 km. Organizatorių buvo žadėta, kad pasaulinio žygio repeticijoje dalyvaus įvairių Europos šalių atstovai ir jais kelionėje bus pasirūpinta. Tačiau nuvykę į Hamburgą mūsų tėvynainiai išvydo tik kelis dviratininkus. Paryžiuje pasitikęs GMPR tarptautinis koordinatorius Džefas Kamsonas abejojo dėl keletą metų rutuliojamos Taikos žygio idėjos įgyvendinimo. Tuomet lietuviai suprato, kad negalima per daug pasitikėti vakarietiška reklama. Praeitų metų pabaigoje Gdansko konferencijoje pagrindiniams koordinatoriams visiškai atsisakius vadovauti, lietuviai suvokė, kad šio darbo teks imtis patiems, kitaip sumanymas liks dideliu oro burbulo. [...]

Didžiausias rūpestis - rėmėjai

Pagrindiniam žygio koordinatoriui ir Lietuvos žygeivių vadovui Sigitui Kučui didžiausias rūpestis prieš išvykstant - rasti kuo daugiau rėmėjų. Keliauninkams iš visų jėgų talkina Lietuvos keliautojų sąjungos ir Mokslų akademijos turistų klubo įkurtas GMPR Lietuvos fondas. Suprantama, kad investuodamos į Taikos žygį, Lietuvos firmos, verslo įmonės ir įvairios organizacijos turi puikią galimybę garsinti savo ir Lietuvos vardą pasaulyje. Moraliai keliauninkus palaiko bendradarbiai, daug įvairių institucijų ir visuomeninių organizacijų. Tačiau lėtai mąstantys ir santūrūs lietuviai, matyt, nesigilindami į Taikos žygio prasmę, neskuba materialiai jo paremti. Bendra Lietuvos - Vokietijos įmonė "Baltik Vairas", pernai pagaminusi puikius dviračius kelionei po Vakarų Europą, šiemet dviratininkams padėti atsisakė. Lietuviai važiuos specialiai ilgai kelionei pagamintais žymios Vokietijos firmos dviračiais. Visus nemokamai nuskraidino į Sietlą ir parskraidins iš Japonijos SAS aviakompanija. Keliautojų maršrutas bus tiksliai pažymėtas žemėlapyje ir rodomas per LTV. Daug padėjo bendrovės "DHL", "Linkarta", "Varicom", Minolta", Ars computandi" [pamiršta "Hnit-Baltic GeoInfoServisas" - V.K. pastaba]. Lietuvos komanda kelionėje aplink pasaulį norėtų išbandyti pačių naujausių mobiliųjų telekomunikacijos priemonių ir nešiojamųjų kompiuterių galimybes. GMPR Lietuvos fondas kviečia aktyviau paremti Lietuvos keliauninkus. Žygio rėmėjams iki 2000 metų numatoma nuolatinė reklama Lietuvos televizijoje, "Interneto" puslapiuose, spaudoje.

Tikimasi, kad nuolat keliaus apie 15 - 20 žmonių, tačiau ilgesnei ar trumpesnei kelionei prisijungs ir įvairių šalių entuziastai. Savuosius Lietuva išlydėjo liepos 26 d. Kas jie, palikę namus, artimuosius, darbą ir pasiryžę, nežiūrint visų sunkumų, keliauti su taikos misija ir garsinti Lietuvos vardą pasaulyje.

Laukia svarbiausias išbandymas

Rėmėjų paieškos ir organizaciniai rūpesčiai trukdė tinkamai fiziškai pasiruošti žygiui. Tačiau atomus tyrinėjantis Sigitas Kučas fiziškai ir dvasiškai stiprus, nes jam, kaip ir kitiems bendražygiams, stiprybės nuolat teikė kelionės ir gamta. 46-erių metų mokslininkas maloniai prisimena dar studijų metais vykusius žygius į lietuvių salas Baltarusijoje, kur tekdavo scenoje šokti ir dainuoti. S.Kučui patinka sportinis turizmas: vasarą - baidarės, žiemą - slidės. Viskas išbandyta net po olas teko landžioti. Baigęs universitetą ir pradėjęs dirbti Mokslų akademijoje, kartu su kolegomis įkūrė turistų klubą. Bendraminčiai jaunąjį mokslininką išrinko Mokslų akademijos turistų klubo prezidentu. Jis lankėsi Tolinuosiuose Rytuose, Sajanuose, Kurilų salose, iš arti stebėjo Kliučio Sopką... Traukė nuostabi Rusijos gamta.

Iš Vakarų šalių pirmą kartą Sigitui Kučui teko ilgiau pasisvečiuoti Švedijoje. 1991 metais, beveik metus gyvendamas ir dirbdamas Lundo universitete, jis labai pamėgo dviratį. Puikiais Švedijos takais dviračius nuolat mina ir studentai, ir profesoriai. Lunde jis susipažino su kauniečiu Leonardu Rinkevičiumi, iš kurio sužinojo apie pasaulinę keliautojų taikos organizaciją "Servas". Iš šios organizacijos jis tikisi nemažos paramos, kadangi jos narių yra daugelyje pasaulio šalių. Tai, pasak jo, išprusę, turtingo vidinio pasaulio, patikimi keliauninkai. Neseniai S.Kučas dalyvavo "Servo" surengtoje Gvatemalos konferencijoje, skirtoje Tūkstantmečio žygiui remti. Viešbutyje jis gyveno kartu su japonu, kalbančiu lietuviškai. Lietuvių kalbos jis išmoko studijuodamas Helsinkio universitete. Po konferencijos japonas pasiliko Gvatemaloje mokytis senosios indėnų kalbos ir drauge su bičiuliais organizuoti keliautojų aplink pasaulį sutikimą Peru. Bus šalių, kuriose niekas nepasitiks, bet tai, pasak Sigito, tik įdomiau.

Toliau apie Sigitą Kučą ir kitus keliautojus skaitykite žurnale "Kelionės ir pramogos"


ATGAL