[...] Abejonės keliautojų neišgąsdino
Žinia apie aplink pasaulį rengiamą dviračių žygį Lietuvoje
pirmasis sužinojo Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis
bendradarbis, fizinių mokslų daktaras Sigitas Kučas iš tarptautinės taikos kelionių
organizacijos "Servas", kurios veikloje jis dalyvauja. Apie savo ketinimą
nedrąsiai prasitaręs žmonai ir sūnui, sulaukė entuziastingo jų pritarimo. O vėliau
šią idėją jis pasiūlė apsvarstyti prityrusiam keliautojui ir bendražygiui, Vilniaus
universiteto Ekonomikos fakulteto vyresniajam moksliniam bendradarbiui Edvardui Žižiui.
Šis, naktį pamąstęs, nusprendė, kad geresnės progos įgyvendinti vaikystės svajonę
nebus. Į žygį buvo priimti dar du pasisiūlę lietuviai - vilnietė filologė Goda
Čiplytė ir klaipėdietis istorikas Gediminas Vasiliauskas.
Pernai lietuviai ištvermingai atlaikė paruošiamąjį žygį po Vakarų Europą, per 25
dienas numynę 2500 km. Organizatorių buvo žadėta, kad pasaulinio žygio repeticijoje
dalyvaus įvairių Europos šalių atstovai ir jais kelionėje bus pasirūpinta. Tačiau
nuvykę į Hamburgą mūsų tėvynainiai išvydo tik kelis dviratininkus. Paryžiuje
pasitikęs GMPR tarptautinis koordinatorius Džefas Kamsonas abejojo dėl keletą metų
rutuliojamos Taikos žygio idėjos įgyvendinimo. Tuomet lietuviai suprato, kad negalima
per daug pasitikėti vakarietiška reklama. Praeitų metų pabaigoje Gdansko
konferencijoje pagrindiniams koordinatoriams visiškai atsisakius vadovauti, lietuviai
suvokė, kad šio darbo teks imtis patiems, kitaip sumanymas liks dideliu oro burbulo.
[...]
Didžiausias rūpestis - rėmėjai
Pagrindiniam
žygio koordinatoriui ir Lietuvos žygeivių vadovui Sigitui Kučui didžiausias rūpestis
prieš išvykstant - rasti kuo daugiau rėmėjų. Keliauninkams iš visų jėgų talkina
Lietuvos keliautojų sąjungos ir Mokslų akademijos turistų klubo įkurtas GMPR Lietuvos
fondas. Suprantama, kad investuodamos į Taikos žygį, Lietuvos firmos, verslo įmonės
ir įvairios organizacijos turi puikią galimybę garsinti savo ir Lietuvos vardą
pasaulyje. Moraliai keliauninkus palaiko bendradarbiai, daug įvairių institucijų ir
visuomeninių organizacijų. Tačiau lėtai mąstantys ir santūrūs lietuviai, matyt,
nesigilindami į Taikos žygio prasmę, neskuba materialiai jo paremti. Bendra Lietuvos -
Vokietijos įmonė "Baltik Vairas", pernai pagaminusi puikius dviračius
kelionei po Vakarų Europą, šiemet dviratininkams padėti atsisakė. Lietuviai važiuos
specialiai ilgai kelionei pagamintais žymios Vokietijos firmos dviračiais. Visus
nemokamai nuskraidino į Sietlą ir parskraidins iš Japonijos SAS aviakompanija.
Keliautojų maršrutas bus tiksliai pažymėtas žemėlapyje ir rodomas per LTV. Daug
padėjo bendrovės "DHL", "Linkarta", "Varicom",
Minolta", Ars computandi" [pamiršta "Hnit-Baltic GeoInfoServisas" -
V.K. pastaba]. Lietuvos komanda kelionėje aplink pasaulį norėtų išbandyti pačių
naujausių mobiliųjų telekomunikacijos priemonių ir nešiojamųjų kompiuterių
galimybes. GMPR Lietuvos fondas kviečia aktyviau paremti Lietuvos keliauninkus. Žygio
rėmėjams iki 2000 metų numatoma nuolatinė reklama Lietuvos televizijoje,
"Interneto" puslapiuose, spaudoje.
Tikimasi, kad nuolat keliaus apie 15 - 20 žmonių, tačiau ilgesnei ar trumpesnei
kelionei prisijungs ir įvairių šalių entuziastai. Savuosius Lietuva išlydėjo liepos
26 d. Kas jie, palikę namus, artimuosius, darbą ir pasiryžę, nežiūrint visų
sunkumų, keliauti su taikos misija ir garsinti Lietuvos vardą pasaulyje.
Laukia svarbiausias išbandymas
Rėmėjų paieškos ir organizaciniai rūpesčiai trukdė tinkamai fiziškai pasiruošti
žygiui. Tačiau atomus tyrinėjantis Sigitas Kučas fiziškai ir dvasiškai stiprus, nes
jam, kaip ir kitiems bendražygiams, stiprybės nuolat teikė kelionės ir gamta. 46-erių
metų mokslininkas maloniai prisimena dar studijų metais vykusius žygius į lietuvių
salas Baltarusijoje, kur tekdavo scenoje šokti ir dainuoti. S.Kučui patinka sportinis
turizmas: vasarą - baidarės, žiemą - slidės. Viskas išbandyta net po olas teko
landžioti. Baigęs universitetą ir pradėjęs dirbti Mokslų akademijoje, kartu su
kolegomis įkūrė turistų klubą. Bendraminčiai jaunąjį mokslininką išrinko Mokslų
akademijos turistų klubo prezidentu. Jis lankėsi Tolinuosiuose Rytuose, Sajanuose,
Kurilų salose, iš arti stebėjo Kliučio Sopką... Traukė nuostabi Rusijos gamta.
Iš Vakarų šalių pirmą kartą Sigitui Kučui teko ilgiau pasisvečiuoti Švedijoje.
1991 metais, beveik metus gyvendamas ir dirbdamas Lundo universitete, jis labai pamėgo
dviratį. Puikiais Švedijos takais dviračius nuolat mina ir studentai, ir profesoriai.
Lunde jis susipažino su kauniečiu Leonardu Rinkevičiumi, iš kurio sužinojo apie
pasaulinę keliautojų taikos organizaciją "Servas". Iš šios organizacijos
jis tikisi nemažos paramos, kadangi jos narių yra daugelyje pasaulio šalių. Tai, pasak
jo, išprusę, turtingo vidinio pasaulio, patikimi keliauninkai. Neseniai S.Kučas
dalyvavo "Servo" surengtoje Gvatemalos konferencijoje, skirtoje Tūkstantmečio
žygiui remti. Viešbutyje jis gyveno kartu su japonu, kalbančiu lietuviškai. Lietuvių
kalbos jis išmoko studijuodamas Helsinkio universitete. Po konferencijos japonas pasiliko
Gvatemaloje mokytis senosios indėnų kalbos ir drauge su bičiuliais organizuoti
keliautojų aplink pasaulį sutikimą Peru. Bus šalių, kuriose niekas nepasitiks, bet
tai, pasak Sigito, tik įdomiau.
Toliau apie Sigitą Kučą ir kitus keliautojus skaitykite žurnale "Kelionės ir
pramogos"
|