 Siena su Palestina. Išvykti
iš Izraelio buvo lengva, tačiau brangu - 30 JAV dolerių. Prieš pradėdami tolesnę
kelionę, pasinėrėme į Mirusiąją jūrą - sūrų vandenį be gyvybės ženklų.
Vieninteliai gyviai paplūdimyje buvo Taikos keliautojai, keletas šios karinės zonos
paplūdimio darbuotojų ir žalia žolė, auganti tik tose vietose, kurios laistomos gėlu
vandeniu. Nepaprastas karštis.
Įvažiuoti į Siriją buvo sunku, bet įmanoma. Amane, Jordanijoje, praleidome šešias
dienas laukdami Sirijos vizų. Štai kokia istorija.
Siena tarp Izraelio ir Jordanijos yra tik mažas upeliukas, bet tik jį kirtus ir pervažiavus
Huseino tiltą, prasideda problemos. Izraelio nepripažįsta Sirija ir kitos arabų šalys,
taigi ką daryti mums, kurie turime Izraelio vizas pasuose, taip pat Izraelio ir
Jordanijos sienų kirtimo antspaudus. Juk negali ištrinti nei vizų, nei antspaudų.
Pirmiausia susisiekėme su p. Hadlow, Jordanijos UNESCO vadovu. Jis parašė raštą į
Sirijos ambasadą, prašydamas padėti tarptautiniam žygiui ir išduoti atitinkamas
vizas. Kažkas mums patarė įsidėti antspaudus Amano policijoje į antruosius pasus. Tai
reikštų, kad atvykome tiesiai į Amaną, jūra arba oru. Slavekas ir Valdemaras tuoj pat
susitvarkė naujus pasus, palikdami Irano vizas senuose pasuose. Be problemų gavome Amano
policijos antspaudus. Tačiau tą dieną, kai nukeliavome į Jordanijos UNESCO, paaiškėjo,
kad situacija dar sudėtingesnė. Antspaudai Sirijos pasieniečiams kaip tik bus
pagrindinis įrodimas, kad buvome Izraelyje, kitaip antspaudus mums būtų įdėję
aerouoste arba uoste. O Jordan Times, didžiausias Jordanijos dienraštis išspausdino
pranešimą, kad Sirijos ambasada jau išdavė vizas grupei žmonių, kurie buvo
Izraelyje, kokia pažanga!
Vaikinai grįžo iš Sirijos ambasados tuščiomis. Pasak jų, personalas buvo paslaugus
ir draugiškas, bet konsului buvo neaišku, kodėl į klausimą - ar Jūs aplankėte
Palestiną - buvo atsakyta pieštuku, o ne parkeriu kaip į kitus klausimus. Valdekas
pasitelkė visus diplomatijos įgūdžius lyg būtų laikęs sunkų egzaminą. Visgi
rytojaus dieną Sirijos vizas gavome. Žinoma, ne be UNESCO dokumentų pagalbos.
Prie sienos į Siriją buvome priversti pameluoti, kad Izraelyje nesame buvę, kad iš
Graikijos atvykome tiesiai į Amaną. Tai jau nebebuvo sunku po visos sudėtingos rutinos.
Rugpjūčio 16 d. vidurnaktyje kirtome Jordanijos-Sirijos sieną, tai kartu buvo tarsi
dovana Valdemarui gimimo dienos proga! 1999 08 16 Damaskas, Sirija. |
|