 |
Mano mama apsiverkė. Aš namie. Viešėjimas buvo
neilgas, bet neįtikėtinas nuo pirmos iki paskutinės minutės. Niekada nepamiršiu to
nuostabaus juodos ruginės duonos skonio, kuria buvome pavaišinti prie sienos, savo mamos
veido, daugybės žmonių, stovinčių lietuje, kaustančio šalčio, žuvienės
Neringoje, draugų iš Šiaulių dviračių fabriko, kurie neprašomi pataisė mano dviratį,
telšiečių, padovanojusių mums kryžių, kad nuvežtume ir įkastume kryžių kalne,
tetos, kurios ašaros krito ant saldžių braškių...
Mano žmonės, ačiū, kad esate su mumis! 29.07.1999.
Goda |
|