 ...jau vienuolika mėnesių...
Nakvojome mediniame vasarnamyje 30 km nuo Lietuvos sienos. Prieš sutemstant maža mūsų
grupelė nuėjo prie jūros. Nors nuo Szcecin'o visą laiką važiavome Baltijos pakrante,
pajutau tai tik čia.
Dėkojau Dievui už šį trapų taikos ir džiaugsmo momentą, kuriuo dalinausi su vėju
ir debesimis valandėlę stovėjau ant balto smėlio, jausdama šaltą maištingą
Baltijos jūrą, plaunančią mano purvinas kojas, primenančią mano meilę, kurią
palikau smėlynuose, tūkstančius žmonių - mamą, kurią sutiksiu rytoj, mano šeimą,
draugus, visus tuos, kurie padėjo keliauti ir išlikti, mažus ir didelius stebuklus,
pavertusiems šią kelionę realybe, ir grupę, kiekvieną jos narį, su kuriuo kartu
liejom prakaitą, bendravom, žiūrėjom viens kitam į akis, kad paguostume, suprastume,
mylėtume...
1999.06.22. Kaliningradas, Rusija. |
|